Geriau būti nušvilptam, negu nežengti į sceną

"Drąsa – tai siekis gyventi teisingai, o ne tik patogiai." John C. Maxwell

Indrė Endriukaitė

2021-07-06 3 min read

Kaip dažnai “ai, tiek to”, “čia nesąmonė”, ir “vis tiek žinau ką atsakys” sumenkina jūsų norą paklausti, pasiūlyti, parodyti…

Man šie kritikai skambina kiekvieną dieną. Kiek save pamenu. Tik teatre aš išmokau jiems nebeatsiliepti. O jei šie įkyruoliai paskambina iš nežinomo numerio, suvaidinu, kad ryšys nutrūko. Taip taip, tuo banaliuoju būdu: “Alio, alio? Nebegirdžiu jūsų…” Dar būna, kad jie įsilaužia į mano socialines paskyras ir apsimetę gerais pažįstamais siuntinėja dviprasmiškas žinutes. Tada tenka ir slaptažodžius pasikeisti. Galėtų kas įsteigti minčių teršalų gaudytojų ir naikintojų organizaciją. Galėčiau ir aš, bet bijau, kad norėčiau grąžinti inkvizicijos laikus. Bet tada dar pati akmenimis užmėtyta būčiau. Nereikia. Pastaruoju metu tiek diskutuojama, kas yra žodžio laisvė. Tebūnie ir minčių laisvė. Mano reikalas, kurias priimu į draugus, kurias blokuoju.

Galite sakyti, kad aš bėgu nuo kritikos. Bet juk tiek jos išklausiau! Ir daugiausiai ne iš kitų, o savęs, tad pavargau. Dabar aš noriu daryti. Nebebijau klysti. Noriu klysti. Tiesą sakant, nebežinau, kas yra klaidos. Šį žodį stengiuosi pakeisti sinonimais - iššūkiai, pamokos, galimybės. Pasirašiau sutartį su savimi ir įsipareigojau: priimti save, realizuoti save, džiaugtis savo sėkmėmis ir gyventi harmonijoje. Jei kam reikia, parašykit - atsiųsiu trafaretą.

Kodėl sau neleidžiam daugiau nei galim? Dėl gėdos? Dėl baimės? Dėl gėdos baimės? Gėda - vienas nepatogiausių jausmų. Gėdą slepiam net nuo savęs. Bet kuo daugiau slepiam, tuo daugiau jos atsargų kaupiam. Todėl šią sąmonės piktžolę rauti reikia su šaknimis. O kartais ir pagalbos prireikia. Kaip toj pasakoj apie ropę.

Aktorinio meistriškumo studijose į sceną niekas nevaro. Bet nėra baisesnio pojūčio, kurį patiri supratus, kad visi jau artėja savo pasirodymų išbaigtumo link, o tu dar nė karto neįžengei į vaidybos aikštelę. Tu negali žiūrėti į kurso vadovų akis, nesijauti lygiavertiškai bendraudama su bendramoksliais. Juk nereiškia, kad kiti, bandantys kurti, neklysta ar negauna režisieriaus pastabų. Kartais ir nemalonių epitetų susilaukia. Tą akimirką pagalvoji, kaip gerai, kad šiandien vis tiek neplanavai rodytis. Bet palaipsniui matai, kaip visi aplink tave tobulėja. Tik tu sėdi nematoma kampe ant kėdutės ir vis labiau į ją smengi. Jaučiuosi daug nutolus nuo to kampo, bet vis užduodu sau klausimą: “Kaži kur būčiau dabar, jei nebūčiau leidus sau tiek ten tūnoti be prasmės…” Taip norėtųsi rasti pasiteisinimų ar ką nors apkaltinti. Deja, galiu tik save.

Kartais svarstau, kiek perfekcionizmu iš tiesų bandome pridengti savo baimę pasirodyti netobulu? Neskelbiame įrašo, kol nesugalvojame super wow įtraukaus pavadinimo. Sukuriame aibę sau neginčijamų pasiteisinimų ir pasitraukiame iš lažybų su kolegomis, nes, rodos, jiems geriau sekasi. Šiemet madingos spalvos - geltona su pilka, bet ieškodami idealaus jų atsplavių derinio galime sulaukti violetinės ir žalios eros. 

Gėda turi privalumų. Ji išmoko mus taisyti klaidas, labiau stengtis, siekti užsibrėžtų tikslų. Nenorėdami patirti gėdos, stebime aplinką ir prisitaikome kitose kultūrose, išmokstame moralaus ir mandagaus elgesio normų. Aišku posakis “visai neturi gėdos” tam tikrais atvejais subjektyvus dalykas.

Viskas turi dvi puses. Ir tikrai nereikia daryti tik dėl darymo. Tuo labiau dėl to, kad kiti taip daro. Privalu atsirinkti, kas tuo metu reikalinga sau pačiam, šeimai, verslui. Bet jei idėjos realizavimui tetrūksta paspausti “play” mygtuką, o tu jo nepaspausi suabejojęs, kad ši minčių melodija tik tau skambi. Ar atleisi sau išgirdęs panašią muziką kitoje salėje? O gal vis tik ženkim drauge į areną ir lai visi švilpia. Juk iš esmės jie švilps palaikydami. Vieni tave, kiti save, treti net negalvos ką. Niekada nesužinosim, ar Šekspyro pjesių nušvilpinėtojai tai darė ne iš pavydo. Interneto šaltiniai teigia, kad XIX a. egzistavo net klakerių mafija ir sėkmingai šantažavo La Scala atlikėjus. Vis tik manau - geriau būti nušvilptam, negu atsisakyt galimybės išgirsti plojimgg

📞 +370 601 69454

✉️ indrei@theatrumsum.art